Biblioterapija „Minties, sielos, kūno, veiksmo, žodžio galios…..“

Pastebėta, kad prieš  penkiolika metų, kaip  grybai po lietaus knygynuose pradėjo dygti pozityvaus mąstymo galios knygos. Nuo to, kaip žmogus žiūri į tą patį daiktą, gyvenimišką situaciją, priklauso rezultatas ar net gyvybė. Štai vienas pasakojimas iš Bruno Ferero knygos „.Rožės dvelksmas“ –  „Eidamas keliu keleivis pamatė kažkokį daiktą. „Gyvatė“ – pagalvojo, pasilenkė  iš arčiau  pažiūrėti, o gyvatė įkando jam į koją ir šis netrukus mirė. Netrukus ėjo kitas žmogus tuo pačiu keliu. Toje pačioje vietoje pamatė gulintį daiktą. „Paukštelis“ – pagalvojo keleivis, pasilenkė iš arčiau pažiūrėti, o šis –  pakilo ir nuskrido…“. Antroji knyga, kuri buvo skaitoma susitikime, Liberto Klimkos „Lietuviškų tradicijų skrynelėje“ atskleidė laiko patikrintos dvasinės protėvių  išminties  ir mokslu pagrįstų tyrimų sąsają šiandieninio žmogaus gyvenime, senosios  baltų mitologijos atspindį žmonių mąstysenoje ir elgsenoje šiandien, kokią įtaką kiekvienam žmogaus poelgiui daro pasąmonė, kuri lemia visus mūsų gyvenimo veiksmus ir atoveiksmius.

            Įdomu, kad netgi toks žinomas „pozityvios psichoterapijos“ kūrėjas, kaip vokiečių gydytojas Nossrat Peseshkian, pabrėžė, kad pozityvus požiūris į neigiamus dalykus – tai ne gydymas, o tik savotiška narkozė, padedanti pakelti gydymą – t.y. po tos „narkozės“ seka darbas.Amy E. Dean knygoje „Nakties šviesa“, nuskamba mintis, kad žmogus negali aklai tikėti sėkme, pergale, apakti nuo garbės, nes jis pralaimės. „Gyvenimo scenarijų“ teorijos kūrėjas kanadietis Erick Bern taip apibūdino skirtumus tarp „pralaimėtojų“ ir „laimėtojų“: „pralaimėtojai“ aklai tiki savo sėkmę ir „pastato visus pinigus bei juos pralošia“. O „laimėtojai“ visuomet ruošia sau „planą B“, t.y. žino, ką darys nesėkmės atveju. Norint pakeisti savo gyvenimą, nereikia dėti milžiniškų pastangų, tiesiog reikia pakeisti savo mąstymą,  „Gyvenimo balanso ratas“ suksis nestrigdamas, tolygiai, jei sugebėsi skirti laiko ir jėgų silpnajai savo gyvenimo rato daliai.

Knygos išminties galia didžiulė, juk yra sakoma, kad „skaitant susitinka du protingieji:  vienas, kuris skaito –  kitas, kuris parašė skaitomą knygą“.

[nggallery id=193]