RESPUBLIKINIS MOKINIŲ RAŠINIO KONKURSAS „VAIKAI IRGI GALI KEISTI PASAULĮ“
Klaipėdos Gedminų progimnazija kartu su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriumi pakvietė Lietuvos 5-11 klasių mokinius dalyvauti respublikiniame rašinio konkurse „Vaikai irgi gali keisti pasaulį“. Šiuo konkursu buvo siekiama skatinti jaunimą domėtis krašto istorija ir jos liudytojais – vaikais, gynusiais žmogiškąsias vertybes, keitusiais savo aplinką, kitų žmonių gyvenimus; atskleisti mokinių kūrybinius ir raiškos gebėjimus, plėsti kultūrinį, istorinį akiratį; ugdyti poreikį dalytis patirtimi, atradimais. Džiugu, kad mokiniai savo rašiniuose įrodė, jog vaikai išties gali labai daug.
Dėkojame mokiniams, dalyvavusiems konkurse, bei juos ruošusiems mokytojams, sveikiname konkurso nugalėtojus!
Mokiniai, užėmę prizines vietas:
Akvilė Perminaitė, I vieta, Šiaulių r. Bazilionių mokyklos – daugiafunkcio centro 5 klasės mokinė, mokytojas Dainoras Sidabras;
Mantas Didenko, II vieta, Klaipėdos „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos 6 klasės mokinys, mokytoja Nijolė Žukienė;
Marco Brattich, III vieta, Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos 6 klasės mokinys, mokytoja Daiva Rašimienė;
Ronaldas Antanavičius, I vieta, Kauno Veršvų vidurinės mokyklos 7 klasės mokinys, mokytoja Žaneta Malinauskienė;
Deimilė Marciuškaitė, II vieta, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos 8 klasės mokinė, mokytoja Jovita Žalalienė;
Gabija Grabauskaitė, III vieta, Raseinių r. Ariogalos gimnazijos 7 klasės mokinė, mokytoja Zita Andrijaitienė;
Gabija Labutytė, I vieta, Raseinių r. Ariogalos gimnazijos II klasės mokinė, mokytojos Daiva Vaičaitienė, Dalė Ūselienė;
Vaiva Juozapavičiūtė, II vieta, Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos II klasės mokinė, mokytoja Jūratė Maziliauskienė;
Indrė Šeštavickaitė, III vieta, Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos I klasės mokinė, mokytoja Vilija Urbonaitė.
„Jeigu norime, kad pasaulis būtų laimingesnis, gražesnis, visi to ir siekime. Nereikšmingi dalykai iš tiesų yra labai svarbūs. Mes, vaikai, esame Žemės ateitis, bet ir dabar jau galime kažką keisti. Nuo mažens išmokę mylėti gamtą, žmones, užjausdami silpnesnius, ištiesime pagalbos ranką visam pasauliui…“ (Mantas Didenko)
„Kai baigiu šnekėti, mama sustingsta vietoje. Tylime dvi minutes. Ir tada tai įvyksta. Mama plyšta, drasko savo sielą, kovoja. Ji vaduojasi iš savęs. Aš tai matau. Matau jos sielos kovą. Girdžiu savo žodžius jos galvoje. Aš pakeičiau jos pasaulį. Pakeičiau ją.“ (Gabija Labutytė)
„Netikėjo, kad iš manęs kažkas išaugs. Dabar aš, septyniasdešimtmetis, garsus dailininkas, sakau tau, mažoji, kad ir vaikai jau daug ką gali. Ne viską. Ne viską Kūrėjas jiems leidžia. Bet jie jaučia, ką gali padaryti. Tada, kai jie užauga, jų darbais mes gėrimės.“ (Indrė Šeštavickaitė)
„Tas senas, pilkas pastatas stovi toli nuo pagrindinės gatvės, užgrūstas kitais apšiurusiais namais ir medžiais. Į tą gatvelę mažai kas užsuka. Pro „Lopšelį“ žmonės pravažiuoja net nežinodami, kad jis ten yra. O tame pastate, kuris kitiems atrodytų apleistas, slypi tiek daug gerumo. Ten tiek daug gyvybių išgelbėta, ten tiek daug vaikų gavo prieglobstį ir pagalbą. Vien įėjus į tą betono tvirtovę nuo jos sienų sklinda šiluma. O man būnant tarp šių sienų, žinant šio pastato istoriją, pačiam kyla noras keisti pasaulį. Tik dar nežinau kaip.“ (Ronaldas Antanavičius)
http://www.gedminai.lt/n/page/12/