KLAIPĖDOS GEDMINŲ PROGIMNAZIJOS
BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ IR PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ MOKINIŲ
UGDYMO KARJERAI MODELIO APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų (toliau – mokyklos) mokinių ugdymo karjerai modelis (toliau – Modelis) – tai mokiniams skirtos karjeros paslaugų sistemos (toliau – karjeros paslaugų sistema) turinio ir funkcionavimo principų aprašymas.
2. Modelio tikslai:
2.1. apibrėžti karjeros paslaugų sistemos misiją, viziją, principus, tikslus ir uždavinius, nustatyti tikslines grupes;
2.2. aprašyti karjeros paslaugų siektinus rezultatus;
2.3. aprašyti karjeros kompetencijas, jų ugdymą, teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą ir stebėseną;
2.4. nustatyti karjeros paslaugų sistemos organizavimo, valdymo ir finansavimo pagrindinius principus bei Modelio diegimo etapus.
3. Pagrindinės Modelyje vartojamos sąvokos:
Karjera – visą gyvenimą trunkanti asmeniui ir visuomenei reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seka.
Karjeros plėtojimas – visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio metu asmuo valdo savo mokymąsi, saviraišką ir darbą.
Karjeros kompetencijos – žinių, gebėjimų ir nuostatų apie save, mokymosi, saviraiškos ir darbo galimybes, karjeros sprendimų priėmimą, karjeros planavimą, derinimą su kitomis gyvenimo sritimis ir realizavimą visuma.
Karjeros paslaugų stebėsena – karjeros paslaugų stebėsenos subjektų vykdoma nuolatinė karjeros paslaugų sistemos, būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas, taip pat tam reikalingų duomenų rinkimas.
Ugdymas karjerai – kryptinga ugdymo(si) veikla, skirta karjeros kompetencijoms įgyti.
Karjeros konsultavimas – konsultanto ir konsultuojamojo sąveika, kurios tikslas – padėti konsultuojamajam pažinti save, spręsti karjeros problemas ir klausimus, susijusius su karjeros planavimu ir darbo paieška.
Karjeros informavimas – tai informacijos apie karjeros galimybes rinkimo, analizės, sisteminimo ir teikimo procesas.
Karjeros į(si)vertinimas – veikla, skirta mokinių karjeros ypatumams ir/ar karjeros kompetencijoms nustatyti. Karjeros įvertinimas – procesas, kurio metu vertintojas, naudodamas formalias (standartizuotas, pasižyminčias validumu, patikimumu, nešališkumu ir palyginamumu) ir neformalias įvertinimo priemones, nustato mokinio karjeros ypatumus ir/ar kompetencijas. Karjeros įsivertinimas – procesas, kurio metu pats mokinys, naudodamas įvairias įvertinimo priemones, nusistato savo karjeros ypatumus ir/ ar kompetencijas.
Profesinis veiklinimas – veiklos, kuriose mokiniams padedama aktyviai pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą.
Karjeros paslaugų sistemos stebėsena – nuolatinė karjeros paslaugų sistemos būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas, taip pat tam reikalingų duomenų rinkimas.
Karjeros specialistai – tinkamą karjeros paslaugų teikimo kompetenciją turintys specialistai, kuriems šių paslaugų teikimas ir su jomis susijusios veiklos sudaro reikšmingą (paprastai pagrindinę) atliekamų darbo funkcijų dalį. Modelyje šiai grupei priskiriami karjeros konsultantai ir karjeros koordinatoriai.
Karjeros konsultantas – profesionalus karjeros specialistas, teikiantis karjeros paslaugas ir padedantis plėtoti karjeros paslaugų sistemą bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose.
Karjeros koordinatorius – karjeros specialistas, koordinuojantis bei teikiantis karjeros paslaugas konkrečioje bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje.
Darbo paieška –informacijos apie potencialias įsidarbinimo ir praktikos galimybes rinkimo, alternatyvų nustatymo, jų įvertinio bei pasirinkimo vienos iš jų procesas.
Karjeros paslaugų sistema – organizuotų poveikio priemonių, skirtų padėti asmenims sąmoningai rinktis švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų, aktyviai kurti savo karjerą, visuma. Karjeros paslaugas sudaro: ugdymas karjerai, karjeros konsultavimas, karjeros informavimas (kartu su profesiniu veiklinimu) ir susijusios į(si)vertinimo bei darbo paieškos priemonės. Šios sistemos veikimo pagrindą sudaro karjeros paslaugų teikėjų ir dalyvių sąveika bei šių paslaugų koordinavimo, organizavimo ir finansavimo mechanizmai.
Pagrindiniai Modelio elementai
4. Karjeros paslaugų sistemos misija – ugdyti mokinių karjeros kompetencijas ir padėti jiems spręsti karjeros klausimus taip, kad jie taptų asmenimis, gebančiais sėkmingai plėtoti asmeninę karjerą, pasirinkti ir įgyvendinti sprendimus dėl mokymosi, saviraiškos ir darbo.
5. Karjeros paslaugų sistemos vizija – asmens savirealizacijai padedanti, asmeniui ir visuomenei naudinga, veiksmingai funkcionuojanti ir finansiškai tvari mokiniams teikiamų karjeros paslaugų sistema, kuri yra integrali bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos dalis.
6. Karjeros paslaugų sistemos tikslai:
6.1. pagrindinis karjeros paslaugų sistemos tikslas – ugdyti mokinių kompetencijas, kurios leistų sėkmingai (vertinant iš asmeninės ir visuomenės perspektyvos) plėtoti savo karjerą. Šis tikslas nukreiptas į ilgalaikį poveikį (rezultatus), jam įgyvendinti nukreiptas pagrindinis karjeros paslaugų sistemos dėmesys ir ištekliai;
6.2. papildomas karjeros paslaugų sistemos tikslas – padėti mokiniams spręsti konkrečius karjeros plėtojimo klausimus, problemas teikiant karjeros konsultavimo ir karjeros informavimo paslaugas ir priemones. Įgyvendinant šį tikslą teikiama konkreti pagalba mokiniams tam tikruose karjeros plėtojimo etapuose.
II. MOKINIŲ KARJEROS KOMPETENCIJOS
|
Karjeros kompetencijos |
|||
|
1. Savęs pažinimas |
2. Karjeros galimybių pažinimas
|
3. Karjeros planavimas |
4. Karjeros įgyvendinimas |
|
Siekiami rezultatai |
|||
| 1.1. Pažinti svarbias asmenybės charakteristikas ir jų sąsajas su karjera;1.2. Pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis. | 2.1. Rasti ir veiksmingai naudoti karjeros informaciją.2.2. Pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybes.2.3. Pažinti kintantį darbo pasaulį. | 3.1. Kelti gyvenimo ir karjeros tikslus.3.2. Priimti karjeros sprendimus.3.3. Sudaryti ir atnaujinti karjeros planą. | 4.1. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas.4.2. Sėkmingai pereiti iš mokyklos į kitą karjeros (mokymosi ar darbo) aplinką.4.3. Tikslingai ieškoti darbo. |
| Karjeros kompetencijų ugdymo lygiai | Bendrojo ugdymo programos | Profesinio mokymo programos |
| 1 lygis | pradinio ugdymo programa (1–4 klasių mokiniams) | – |
| 2 lygis | pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasių mokiniams) | – |
| 3 lygis | pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 klasių mokiniams) | profesinio mokymo programa, skirta asmenims, neturintiems pagrindinio išsilavinimo |
| 4 lygis | vidurinio ugdymo programa (11–12 klasių mokiniams) | profesinio mokymo programa, skirta asmenims, turintiems pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems įgyti tik kvalifikaciją;profesinio mokymo programa, skirta asmenims, siekiantiems kartu su kvalifikacija įgyti ir vidurinį išsilavinimą;profesinio mokymo programa, skirta asmenims, jau turintiems vidurinį išsilavinimą, bei suaugusiesiems, siekiantiems įgyti arba tobulinti turimą profesinę kvalifikaciją |
7. Ugdymo karjerai tikslas – sudaryti sąlygas visiems mokiniams ugdytis karjeros kompetencijas (žinias, gebėjimus ir nuostatas apie save, mokymosi, saviraiškos ir darbo galimybes, karjeros sprendimų priėmimą, karjeros planavimą, derinimą su kitomis gyvenimo sritimis ir realizavimą), kurios yra svarbios norint sėkmingai pasirinkti mokymosi kryptį, profesiją ar darbo veiklą, pereiti iš mokymo aplinkos į darbo aplinką, taip pat tolesnei profesinei raidai ir mokymuisi.9. Ugdymo karjerai organizavimas bendrojo ugdymo mokyklose:
|
Bendrojo ugdymo programos: |
||||
| pradinio ugdymo programa (1–4 klasių mokiniams) | pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8 klasių mokiniams) | pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10 klasių mokiniams) | vidurinio ugdymo programa (11–12 klasių mokiniams) | |
| Rekomenduojamas karjeros kompetencijų ugdymo integravimas į dalykų programų turinį | Karjeros kompetencijų ugdymas integruojamas į pasaulio pažinimo dalyką ir kitus dalykus | Karjeros kompetencijų ugdymas integruojamas į visų dalykų programų turinį (ypač etikos, technologijų ir kt.) | Karjeros kompetencijų ugdymas integruojamas į visų dalykų programų turinį (ypač ekonomikos, psichologijos, etikos, technologijų ir kt.) | Karjeros kompetencijų ugdymas integruojamas į visų dalykų (ypač pasirenkamuose ir/ar privalomuoseekonomikos, psichologijos, etikos, technologijų ir kt.) |
| Rekomenduojama ugdymo karjerai kaip atskiro karjeros kurso apimtis | Bendra apimtis mokslo metams – ne mažesne kaip 5 val. | 5–8 klasių karjeros ugdymo programos apimtis (be profesinio veiklinimo) ne mažesne kaip – 40 val. per 4 metus | 9–10 kl. karjeros ugdymo programos apimtis – ne mažesne kaip 32 val. per dvejus metus | 11–12 kl. karjeros ugdymo programos apimtis – ne mažesne kaip 32 val. per dvejus metus |
| Karjeros kompetencijų ugdymo lygis | 1 lygis | 2 lygis | 3 lygis | 4 lygis |
| Paslaugos teikėjai | Mokytojai | Mokytojai,karjeros specialistai | Mokytojai,karjeros specialistai | Mokytojai,karjeros specialistai |
IV. KARJEROS PASLAUGŲ SISTEMOS DALYVIAI IR JŲ FUNKCIJOS
Mokyklos turinčios organizuoti ir užtikrinti karjeros paslaugų teikimą mokiniams bei šių paslaugų stebėseną.
Savivaldybės vykdomosios institucijos skirtos koordinuoti karjeros paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokiniams.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos įgalintos koordinuoti ir vykdyti mokinių karjeros paslaugų teikimą visoje šalyje.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos dalyvauti kuriant karjeros paslaugų teikimo politiką švietimo srityje, inicijuoti atitinkamų teisės aktų ir planavimo dokumentų rengimą, kontroliuoti jų įgyvendinimą.
Švietimo pagalbos įstaigos(pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo pagalbos tarnybos ir kitos) dalyvaujančios teikiant karjeros paslaugas tiek, kiek tai susiję su šių įstaigų vykdomomis funkcijomis ir prieinamais ištekliais.
Švietimo informacinių technologijų centras, kuris kartu su ŠMM įgaliota institucija ir kitomis įstaigomis užtikrina kokybiškos, sistemingos informacijos apie švietimo galimybes Lietuvoje ir karjerai planuoti skirtų paslaugų ir priemonių teikimą vartotojams Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo informacinėje sistemoje (AIKOS), organizuoja ir vykdo profesinio orientavimo stebėsenos sistemos aptarnavimą naudojantis Švietimo valdymo informacinės sistemos galimybėmis.
Švietimo mainų paramos fondas ir jo Euroguidance projektas teikiantis informacijos apie mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo galimybes Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvaujanti kuriant užimtumo rėmimo politiką, inicijuoja atitinkamų teisės aktų ir planavimo dokumentų rengimą, kontroliuoja jų įgyvendinimą.
Ūkio ministerija dalyvaujanti kuriant valstybės ūkio (taip pat ir žmogiškųjų išteklių) politiką, inicijuoja atitinkamų teisės aktų ir planavimo dokumentų rengimą, kontroliuoja jų įgyvendinimą.
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojančios teritorinių darbo biržų veiklą ir kontroliuojančios, kad jos įgyvendintų užimtumo rėmimo priemones ir teiktų darbo rinkos paslaugas. Socialiniai partneriai (nevyriausybinės organizacijos, įmonės, verslininkai, savanoriai, asociacijos ir kita), prisidedantys prie karjeros paslaugų teikimo.
V. KARJEROS PASLAUGŲ TEIKĖJAI IR TEIKIME DALYVAUJANTYS ASMENYS
Karjeros specialistai – karjeros konsultantai, karjeros koordinatoriai – tinkamą karjeros paslaugų teikimo kompetenciją turintys specialistai, kuriems šių paslaugų teikimas ir su jomis susijusios veiklos sudaro reikšmingą (paprastai pagrindinę) atliekamų darbo funkcijų dalį;
Su karjeros paslaugų teikimu susiję specialistai – mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai, dalykų (ypač ekonomikos, ekonomikos ir verslo pagrindų, psichologijos, technologijų ir etikos) mokytojai – kurių veikla artimai susijusi su karjeros paslaugų teikimu, bet kurių pagrindinės funkcijos nėra karjeros paslaugų teikimas. Jie talkina karjeros konsultantui ir karjeros koordinatoriui teikiant karjeros paslaugas;
Mokytojai – visi bendrojo ugdymo dalykų mokytojai ir profesijos mokytojai;
Mokiniai;
Kiti karjeros paslaugų teikime aktyviai dalyvaujantys asmenys, kurie įvairiomis formomis prisideda prie karjeros paslaugų teikimo ir jų tobulinimo, skleidžia gerąją patirtį:
Mokinių tėvai;
Mokyklų administracijos nariai;
Socialiniai partneriai;
Savanoriai;
Karjeros (profesinio orientavimo) paslaugų koordinatoriai savivaldybėse, kurie rūpinasi šių paslaugų koordinavimu ir stebėsena savivaldybės teritorijoje.
