Lapkričio 15 d., vedami Angelo ir Kito Angelo – Didžiosios Mokytojos Triušės Puikiaponės mokinių iš kitos galaktikos, mūsų pirmokėliai klajojo po mokyklą. Garsiai skanduodami: ,,Mes pirmokai, mes maži, norim būti dideli, ėjo ėjo anainai, ėjo ėjo Gedminai“, mažieji mokinukai skelbė savo norą tapti tikrų tikriausiais Gedminiečiais. Net svečiai iš užsienio, kurie visą savaitę viešėjo mokykloje, išgirdę koridoriuose garsiai skanduojančius mokinius, susidomėjo ir būtinai panoro pamatyti Gedminietiškas krikštynas. Sekdami žemėlapiu, pirmokėliai aplankė direktorių, pavaduotoją Emiliją, bibliotekos vedėją Renatą ir valgyklos vedėją Reginą. Kad žinotų, kur reikia keliauti toliau, kiekvienoje stotelėje atlikdavo po užduotį. Beje, užduotis gaudavo nelengvai – reikėjo jas ,,išsipirkti“ dainomis ir eilėraštukais. Per penktą pamoką visi dar netikri Gedminiečiai sugužėjo į aktų salę, kur prisiekė ištikimybę Gedminų pagrindinei mokyklai ir buvo pakrikštyti angeliškais burbuliukais nuo tinginukų (Paiškinimas: tinginukai – tai tokie baisūs padarai, kurie uždraudžia vaikams ruošti pamokas, klausyti mokytojų ir visą laiką verčia žiūrėti televizorių.). Po krikšto tie angeliškieji burbuliukai, kurie išvaro visus tinginukus, buvo įteikti mokytojoms, kad visuomet būtų po ranka. Taip pat Angelas ir Kitas Angelas kiekvienai klasei padovanojo po žvakę – mokslo ir šviesos simbolį, kad pirmokėliai, suradę jai vietą klasėje, uždegtų per šventes, žvakės liepsnelei pakuždėtų savo svajones, kurios kada nors tikrai išsipildys. Galų gale Angelai paskelbė, jog nuo šiol visi pirmokėliai gali save vadinti tikrų tikriausiais Gedminiečiais. Ir dar.. grįžę į klases Gedminiečiai rado staigmeną – gardų tortą. Vakare, 19 val., šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už mūsų pirmokėlius. Dar kartą sveikiname jus, mieli pirmokėliai, prisijungus prie didelės Gedminiečių šeimos!
[nggallery id=34]