Kaip ir kiekvienais metais, Kalėdinės šventės neaplenkė mūsų mokyklos, priešingai – siautulingu šurmuliu įsiveržė ir užliejo kiekvieno širdelę džiaugsmu. Pirmiausiai švenčių sulaukė pradinukai. Žinote ką, šiemet jie dalyvavo ,,Kalėdų senelio vestuvėse“! Neįtikėtina, bet tai tiesa, jums gali patvirtinti Batuotas Katinas, buvęs šių vestuvių ceremonmeisteriu. Aišku, intrigų netrūko – pasirodo, nuotaka buvo ne kas kitas, o Drakonė. Tačiau galų gale, su vaikų pagalba, Drakonė virto Besmegene, o drakono kailis – dovanų maišu. Taigi visa, kas buvo bloga, tapo gera.
Likus savaitei iki atostogų, mokyklos aktų salės durys buvo varstomos keliskart dažniau nei įprasta. Pulkai vaikų keitė vieni kitus, repetavo šokių žingsnelius, kartojo jau išmoktus dainų tekstus, derino muziką… Juk gruodžio 21-22 dienomis vyko 5-10 klasių mokinių Kalėdinių chorų karų konkursas ,,Būsiu Kalėdų varpeliu“. Beje, konkursą paskelbė visi trys žiemos mėnesiai: Gruodis, Sausis ir Vasaris. Pasirodo, Gruodis, šokdamas su snaigėm, pametė Kalėdų varpelį, o kokios Kalėdos be varpelio, kaip ir Gruodis be Kalėdų. Žodžiu, galėjo atsitikti labai baisus daylas, Kalėdos galėjo imti ir praeiti pro šalį neišgirstos, nepastebėtos. Tačiau gudrieji broliai išsiaiškino, kad Gruodžio varpelis pradingo vienoje iš Kalėdinių dainų, tad, sudarę slaptą varpelio paieškos komisiją, broliai mėnesiai paskelbė konkursą, tikėdamiesi vienoje iš dainų atrasti pamestą varpelį. Visi chorai, pasirodė puikiai, chorvedžiais tapę klasių auklėtojai stebino išradingumu, tačiau daugiausiai emocijų sukėlė mokytojų, persirengusių įspūdingais kostiumais, choras. Išklausę visų dainas, broliai mėnesiai pakvietė varpelio paieškos komisijos pirmininką, mokyklos direktorių, paskelbti verdiktą. Kiekvienos klasės choras buvo apdovanotas padėkos raštu bei saldžiu prizu. Galų gale visi suprato – jokio varpelio nereikia, kad ateitų šventė. Aš, tu, mes visi galime būti tais varpeliais, kuriančiais šventę. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kokį stebuklą sukursime, tokio ir sulauksime.
Leave a Reply