Ruduo…Lango stiklas verkia srovenančiais lietaus lašais. Bibliotekininkė Renata perskaito pastraipą ir, atitraukusi akis nuo knygos, žiūri į auksu mirgančius medžių lapus. Rankose – mylimo autoriaus knyga. Skambantys žodžiai tampa čia ir dabar išgyvenimo dalimi, perskaitytoje pastraipoje ir sakinyje bandome suvokti mums siunčiamą žinią. Skaitymo malonumas padvigubėja, kai šalia sėdi žmogus, kurį domina tos pačios knygos, kaip ir tave.. Žodžiai, šviesos, šešėlių žaismas, už lango krentantys lapai, vėjo siūbuojamos beržo šakos, klausančiųjų šilti žvilgsniai, prisiminimai, kaip „skaitydavome“ knygas, kai buvome maži ir dar nemokėjome skaityti, o žiūrėdavome paveiksliukus – visa tai susiliejo biblioterapijos popietėje į palaimingai plevenančią ramybę…
Bibliotekoje tyliai sklandė ore Brolio Bernardo knygoje „Taip priėjo gyvenimas“ ir Viktoro Gerulaičio rinktinėje „Noveletės“ išsakytos mintys apie paprastumą.
[nggallery id=102]
Leave a Reply