Kovo 17-ąją, šeštadienį, 17.55 val. palikome Klaipėdos autobusų stotį ir pradėjome ilgą kelionę į Lenkijos pietus, Toszek miestelį. 6 Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos mokiniai ir 4 mokytojai pirmiausia pasiekė Kauną, tada su lagaminais pasivažinėję tarp dviejų – autobusų ir geležinkelio – stočių, vidurnaktį įlipo į autobusą, ant kurio parašyta Ryga – Praha. Autobuse truputį susipažinome su Latvių delegacija, bet greitai užmigome. Jau sekmadienį 7 ryte pasiekėme Varšuvą, po dar keleto valandų – Vroclavą. Palikę autobusą, kartu su latviais įsėdome į pirmąjį traukinį, tada – į antrąjį. Jame mus pasitiko projekto koordinatorė Lenkijoje mokytoja Magdalena. Po valandos pasiekėme Toszek, susipažinome su naujosiomis savo šeimomis šiai savaitei ir išsiskirstėme.
Pirmadienį 8 val. atvykome į Szkola Podstawowa w Toszku (Toszek pradinę mokyklą), ten visi svečiai buvome maloniai sutikti, užkandome, apžiūrėjome mokyklą. Buvome Merijoje, ten bendravome su Toszek miesto meru, gavome dovanų. Apžiūrėję VI amžių menančią pilį ir visą miestelį, papietavę, važiavome į Plawniowice miestą, kur apžiūrėjome seną vienuolyną.
Antradienį 8 val. visi vėl susitikome mokykloje, dalyvavome pamokose. Vėliau kiekviena šalis pristatėme savo tradicinius kostiumus. Po pietų važiavome į Gliwice – miestą, turintį apie 200 000 gyventojų – čia išgirdome įdomią miesto įkūrimo istoriją, aplankėme Radijo Stotį, prie kurios prasidėjo II-asis Pasaulinis karas, futbolo stadioną, o vėliau – iškeitę žiemos sodą į didžiulį prekybos centrą – turėjome laisvo laiko apsipirkti.
Trečiadienį iš ryto mūsų laukė mokinių pasirodymas, pavasarinis vaidinimas. Dalyvavome kūrybinėje mugėje, kur mokėme kitų šalių atstovus daryti lietuviškus sodus, o patys galėjome gaminti įvairias atvirutes, sportuoti ar daryti mažesnes už mums įprastas mores. Tai buvo mūsų paskutinis vizitas mokykloje. Vėliau eidami aplink visą miestelį varėme žiemą iš kiemo, išvyti ją bandėme ir dainomis. Tą pačią dieną organizuota kelionė į Radzionkow miestelį, Duonos namus, daug kam paliko didelį įspūdį, nes ten ne tik išsikepėme savo pačių duonos, bet ir pamatėme daugybę senovinių rakandų.
Ketvirtadienį, dar prieš 8 ryto, išvykome į Krokuvą. Po kelių valandų kelio autobusu atsidūrėme didingame mieste, kuris mums, lietuviams, iš tikrųjų labai artimas. Vavelio katedroje gidas mums labai įdomiai papasakojo apie daugumą valdovų bei žymių žmonių, palaidotų čia: kunigaikštį Jogailą, Žygimantą Augustą, rašytoją Adomą Mickevičių. Šalia katedros stovėjo ugnimi alsuojantis drakonas, kuris anksčiau, pasak legendos, valgydavo gražias mergeles. Vėliau turėjome šiek tiek laisvo laiko pasivaikščioti po didžiulę turgaus aikštę. Taigi nors Krokuvoje praleidome tik pusdienį ir nepamatėme nė pusės viso grožio, miestas pasirodė tikrai įspūdingas. Grįžę į Toszek, važiavome į šiek tiek už miesto esančią Rančą. Ten įvyko atsisveikinimo vakaras, apdovanojimai.
Vizito metu organizuotas darbinis posėdis, kuriame buvo aptarti tolesni projekto darbai, būsimo vizito Turkijoje planas ir detalės. Vizito Lenkijoje pabaigoje įvyko mobilumo įvertinimas.
Penktadienį iš ryto sėdome į pirmąjį traukinį, kuris pradėjo mūsų parą trunkančią kelionę atgal namo.
Laikas Lenkijoje tiesiog skriete praskriejo. Nebuvo nė minutės laiko nuobodžiauti, susipažinome su kitų šalių kultūromis, susiradome naujų draugų. Buvo tikrai labai smagu.
Leave a Reply