Warning: Constant WP_DEBUG already defined in /home/gedminai/domains/gedminai.lt/public_html/n/wp-config.php on line 90
Biblioterapijos popietėje diskutavome apie BAIMĘ | Gedminų progimnazija
Klaipėdos miesto herbas Klaipėdos miesto herbas
Klaipėdos Gedminų progimnazija
Savivaldybės biudžetinė įstaiga Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Gedminų g. 3
Klaipėda LT-94167
Įmonės kodas: 190444130

Telefonai:
raštinės (8 46) 34 61 09,
El. p. mokykla@gedminai.lt


Kur mus rasti?

Dalyvaujame projektuose:
















Biblioterapijos popietėje diskutavome apie BAIMĘ

Nėra žmonių, kurie nieko nebijotų. Bijoti – natūralu. Manoma, kad baimė – viena iš pirmųjų, anksčiausiai žmogaus evoliucijoje susiformavusių emocijų. Tai reakcija į pavojų ir ji itin svarbi išgyvenimui. Reaguoja visas organizmas: pojūčiai tampa aštresni, pradeda greičiau plakti širdis, pagreitėja kvėpavimas, prakaituoja delnai. Baimė mus apsaugo nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti, bet tik tada, kai ji turi pagrindą. Būna netikrų baimių – niekuo nepamatuotų. Tokios baimės padidėja, „išauga“, žmogus susikurią didelį „baimės lauką“, dirginama nervinė sistema, žmogus nebevaldo savo jausmų, emocijų, veiksmų. Tokia baimė sukelia nerimą ir sumaištį, neleidžia protui pailsėti bei yra dvasinių sutrikimų, o kartu ir sunkių kūno negalavimų ar net mirties prielaida.

Susirinkę į biblioterapijos popietę skaitėme Vandos Juknaitės ištraukas iš knygos „Tariamas iš tamsos“ ir diskutavome, kaip įveikia baimę žmonės, turintys regos negalią. Sukrėtė autorės kalbinto neregio pasakyta mintis: “ mano baimė pereinant  gatvę nėra tokia didelė, kaip kurčiojo…“.Įdomu buvo klausytis Laurent‘o Goundė knygos „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“ herojaus pasakojimo. Baigiantis atostogoms Balio saloje herojus  nusprendžia aplankyti seną išminčių. Be jokios ypatingos priežasties – tiesiog šiaip, nes apie jį sklinda garsas, o be to, ką gali žinoti… Senuko žodžiai jį pribloškia… Susitikimo pabaigoje pranašiškai nuskamba Franklino Ruzvelto žodžiai. Jam vaikystėje  buvo diagnozuotas vaikiškas paralyžius, poliomielitas ir vaikščioti F. D. Ruzveltas daugiau negalėjo. Visą likusį gyvenimą  jis praleido su ortopediniais įtaisais ant kojų, ramentais ir invalido vėžimėlyje. Tai atrodė kaip jo gyvenimo ir karjeros pabaiga. „Vienintelis dalykas, kurio turime bijoti yra baimė“ – sakė Ruzveltas. Svarbiausia, kaip mes suvokiame esamą padėtį. Jei tik atrandame, kaip galėtume įveikti kliūtį, pašalinti pavojų – baimė dingsta.

[nggallery id=243]

Leave a Reply

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

  

  

  

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.